įtyžti

2 įtýžti J, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, įtỹžti J, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, įtìžti KŽ 1. intr., tr. įnikti, įgusti ką daryti: Vyrai įtìžo mano sūnų paimti į akrūtus J. Bobos įtìžo į jįjį, berną, t. y. lenda, prašo, neatleidžia J. Nakabistai (nãkabiai) įtýžo ieškoti ir rado Lk. Vyskupas Valančius 1858 metais vienu kirčiu padarė galą įtižusiam girtuokliavimui M.Katk. | refl. PŽ, BŽ432, Š, Rtr, NdŽ, Krkl, Rs, Grš: Tyžte buvo įsityžę ant jo vyrai imti į rekrūtus J. Įsitýžo peikti tą mergelę, nebgalia besustoti Krš. Įsitýžė arielką dirbti – protas bobai susisuko Krš. Įsitỹžo gert gert, i priprato LKKXV301. Įsityžo su tuo savo knygų skaitymu, kad nebeturia laiko nė pavalgyt Sdb. Kad įsitýžo, kad įsinašino vilkai ginties ir papjovė briedį Krš. Įsitýžo lėkti ten, i negalia atkratyti Rdn. Įsitỹžo žmogus tuos šaukštus daryt i nesiliau[ja] – jau pilnas stalčius pridėtas Jrb. Jis įsitỹžo į tą vieną darbą ir niekad nuo jo nesitraukia Skr. Tai įsitỹžo – noria iš vieno sykio padaryt Erž. Kaip įsityžta, tai niekur nebeatsitraukia Lkš. Kai katruos namuos ka įsitỹždavo [ūdyti], tai i nėr ramybės Slv. Įsitýžo mane kankinti ir nepaleidžia Lnkv. Įsitỹžo dainuot kas vakarą Snt. Įsitỹžo lyt kiekvieną dieną Snt. Kai žmogų kokį įsityžęs šuo B. Gaspadinė įsityžo įkalbėti tos žmonos vyrui, kad skųstų kunigėlį vyskupui Žem. Nū to karto įsitižė žmona ūkininką kamantinėti, idant pasakytų, apei ką turėjo juoktis BM295(Vdk). ^ Įsityžo kap lytus į karvašūdį Alk. Įsitỹžo kaip driežas į rupkę Snt. Kai įsityžta, tai kap durnius į duonutę LTR(Vlkv). 2. refl. įprasti prie ko, prikibti: Vaikinas įsitýžo vesti mane šokti, t. y. nuolatai veda J. Topylis, mūsų medinčius, įsimylėjo Zosę, įsityžo ženyties Žem. Įsitýžo į tus vaikus bėgti – kur tu sulaikysi! DūnŽ. Įsitýžo [vaikas], į muni, nė tėvų nezgedau[ja] DūnŽ. Įsitižęs į mergą J.Jabl. Kai įsitỹžo prašyt, tai negali atsikrapučyt Gs. 3. intr. Ps įpykti, įtūžti: Ant dėdės įtýžusi buvo, ti kad paleido burną Užv. | refl.: Urėdas ant manęs įsitỹžo (įsitìžo Š), t. y. įpyko J.

◊ į akìs įsitýžti (įsitìžti J.Jabl) įtemptai, atkakliai įsižiūrėti.

į šìrdį įtýžti vevkti, jaudinti, rūpėti: Jam teip tas įtýžo į šìrdį – nieko tu nepadarysi Sml.

\ tyžti; įtyžti; prisityžti